Dienos Klausimas

Kaip vertinate sprendimą leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams varžytis su savo vėliavomis paralimpiadoje?

pagal

Vasario 18 dieną Tarptautinis paralimpinis komitetas (IPC) patvirtino, kad šešiems Rusijos ir keturiems Baltarusijos sportininkams bus leista varžytis su nacionalinėmis vėliavomis Milano-Kortinos žiemos paralimpiadoje (kovo 6–15 d.). Nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, šių šalių sportininkams buvo uždrausta dalyvauti. Tačiau 2025 m. rugsėjį IPC generalinėje asamblėjoje daugumos balsais nuspręsta panaikinti suspendavimą. Rusijos ir Baltarusijos sportininkai kreipėsi į Sporto arbitražo teismą (CAS), kuris nusprendė suteikti jiems vardininius kvietimus. Lietuvos paralimpinio komiteto generalinė sekretorė Asta Narmontė sakė: „Esame tikrai nuliūdę. LPAK ir visi Lietuvos sportininkai yra kategoriškai prieš Rusijos ir Baltarusijos dalyvavimą bet kokia forma.” Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Ukraina bando pakeisti šį sprendimą, bet galimybės ribotos.

Ar palaikytumėte Europos federacijos idėją?

pagal

Vasario 13 dieną Miuncheno saugumo konferencijoje (MSC 2026) Vokietijos kancleris ragino Europą tapti „suverenia Europa” – stipresne, nepriklausomesne nuo JAV, turinčia bendrą gynybos ir užsienio politiką. Tai atgaivino senąją diskusiją apie Europos federacijos idėją – ar Europa turėtų tapti ne tiesiog šalių sąjunga, bet tikra federacinė valstybe, panaši į JAV ar Šveicariją? Šios vizijos šalininkai teigia, kad tik federacinė Europa galėtų efektyviai konkuruoti su JAV, Kinija ir Rusija, turėti bendrą kariuomenę, vieningą užsienio politiką ir stiprią ekonomiką. Kritikai įspėja, kad tai reikštų nacionalinės nepriklausomybės praradimą, biurokratijos išaugimą ir didžiųjų šalių (Vokietijos, Prancūzijos) dominavimą. Idėja nėra nauja – apie Europos federaciją svajojo dar ES įkūrėjai 1950-aisiais, o 2012 m. Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir kiti lyderiai kalbėjo apie „tikrą Europos ekonominę ir politinę sąjungą”. Tačiau Brexit, migracijos krizė, populizmo augimas ir nacionalinių interesų susidūrimas stabdė šią viziją. Dabar, kai JAV tampa mažiau patikima partnere, kai Rusija agresija karo su Ukraina, o Kinija stiprėja, federacinės Europos idėja vėl tampa aktuali.

Kokia Užgavėnių tradicija jums artimiausia?

pagal

Lietuva švenčia Užgavėnes – vieną spalvingiausių ir linksmausių lietuvių kalendorinių švenčių, žyminčią žiemos išvarymą ir pavasario laukimą. Ši šventė, turinti gilias pagoniškąsias šaknis, harmoningai susipynė su krikščioniškomis tradicijomis ir tapo ryškiu lietuvių etnokultūros paveldo elementu. Šventės metu visoje Lietuvoje vyks tradiciniai persirengėlių karnavalai, kur pagrindiniai personažai – Lašininis ir Kanapinis – simbolizuoja kovą tarp žiemos ir pavasario. Persirengėliai dėvi tradicines kaukes – velnių, raganos, žydų, čigonų, gyvulių ir mitologinių būtybių, vaikšto eisenose, šoka, dainuoja. Kulminacinis šventės momentas – Morės (žiemos simbolio) deginimas. Didžiausi renginiai vyks Rumšiškėse, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Trakuose ir daugiau nei 50-yje miestų bei miestelių visoje Lietuvoje. Programa apims tradicines vaišes, kur pagrindiniai patiekalai – blynai, šiupinys ir kiti riebūs valgiai, simbolizuojantys paskutinį „užsigavėjimą” prieš gavėnią.

Kaip jūs švenčiate Vasario 16-ąją?

pagal

Vasario 16-oji – viena svarbiausių Lietuvos valstybinių švenčių, mininti 1918 metais pasirašytą Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Šią dieną Lietuvos Taryba, kurią sudarė 20 narių, drąsiai paskelbė apie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą – tai įvyko dar Vokietijos okupacijos metais, kai Lietuva neturėjo realios valdžios. Tačiau simbolinis aktas tapo pagrindu, ant kurio buvo statoma šiuolaikinė Lietuva. Per sovietmečį Vasario 16-oji buvo uždrausta, tačiau ši diena tapo pasipriešinimo simboliu ir buvo minima slaptai arba išeivijoje. 1989 metais ji vėl tapo nedarbo diena, o 1990-aisiais įgijo valstybinės šventės statusą. Šiandien Vasario 16-oji švęčiama visoje Lietuvoje – vyksta eisenos su deglais, koncertai, vėliavų pakėlimo ceremonijos ir patriotiniai renginiai. Klausiama, kaip lietuviai švenčia šią dieną – ar dalyvauja viešuose renginiuose, ar švenčia šeimoje, ar tiesiog džiaugiasi laisva diena?

Ar Lietuvos korupcijos lygis jus tenkina?

pagal

Transparency International paskelbė 2025 metų Korupcijos suvokimo indeksą (CPI), kuriame Lietuva surinko 65 balus iš 100 ir užėmė 28-ąją vietą pasaulyje bei 18-ąją vietą Europos Sąjungoje. Nors Lietuvos rezultatas šiek tiek pagerėjo palyginti su ankstesniais metais (2024 m. – 62 balai), šalis vis dar atsilieka nuo Skandinavijos lyderių – Danijos (90 balų), Suomijos ir Norvegijos (po 87 balus). Europos Sąjungos vidurkis siekia 62 balus, tad Lietuva yra šiek tiek virš vidurkio, bet vis dar atsilieka nuo tokių kaimynių kaip Estija (75 balai, 12 vieta) ir net Latvija (58 balai, bet geresnėje pozicijoje nei 2024-aisiais). Ekspertai įspėja, kad nors formalios antikorupcinės institucijos veikia, viešųjų pirkimų skaidrumas, politinis finansavimas ir interesų konfliktai išlieka probleminėmis sritimis. Lietuva taip pat kovoja su „užfiksuotomis nuostatom” – kai piliečiai tiki, kad korupcija yra „normalus” valdymo būdas ir nieko negalima pakeisti.

Ar tikite, kad penktadienis 13-oji atneša nesėkmes?

pagal

Šiandien vasario 13-oji, penktadienis – tai data, kuri daugelyje pasaulio šalių, įskaitant Lietuvą, laikoma ypatingu prietarų objektu. Nors tiksliai niekas nežino, kada ir kaip atsirado šis prietaras, jo šaknys slypi tiek krikščioniškoje, tiek skandinavų mitologijoje. Skaičius 13 laikomas „pertekliniu” po „tobulo” skaičiaus 12 (12 mėnesių, 12 apaštalų, 12 zodiako ženklų), o penktadienis viduramžiais buvo vadinamas „egzekucijų diena” ir siejamas su Jėzaus nukryžiavimu. Tačiau statistika rodo keistą paradoksą – nors daugelis žmonių jaučiasi neramiau šią dieną, tyrimai atskleidžia, kad nelaimingų atsitikimų skaičius iš tikrųjų sumažėja, nes žmonės elgiasi atsargiau. Tuo tarpu JAV ekonomistai skaičiuoja, kad vien vienas „juodasis penktadienis” valstybei kainuoja 800-900 mln. dolerių, nes žmonės atsisako skristi, daryti sandorius ar pirkti stambesnius daiktus.

Ar jūsų atlyginimas atitinka dabartines kainas Lietuvoje?

pagal

2026 metais Lietuvos gyventojai susiduria su dviguba realybe – atlyginimai auga sparčiai (vidutinis darbo užmokestis padidėjo apie 8,3 proc.), tačiau ir kainos nekyla iš vietos. Infliacija 2025 metais siekė 3,8 procento, o kai kurios prekių kategorijos brango dar drastiškiau – šokoladas ir desertai pabrango 35 procentais, jautiena – 26 procentais, restoranų paslaugos – dviženklius skaičius. Nuo 2026 metų sausio minimali mėnesinė alga (MMA) pakilo iki 1 153 eurų (į rankas – 847 eurų), o vidutinis darbo užmokestis siekia apie 2 304 eurus „ant popieriaus” (į rankas – apie 1 430 eurų). Tačiau ekspertai įspėja, kad realios pajamos auga lėčiau nei nominaliospirkimų galia kenčia. Finansų ministerija prognozuoja, kad 2026-aisiais infliacija išliks apie 3,5 procento, o didėjančios administruojamos kainos, paslaugų brangimas ir didėjantys akcizai toliau spaus namų ūkių biudžetus.

Kaip vertinate TOK sprendimą uždrausti Ukrainos olimpiečiui dėvėti šalmą su žuvusių sportininkų atvaizdais?

pagal

Ukrainos skeletono sportininkas Vladyslavas Heraskevyčius norėjo Milano-Kortinos olimpinėse žaidynėse varžytis su šalmu, ant kurio buvo pavaizduoti rusų nužudyti Ukrainos sportininkai. Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) uždraudė tokį šalmą naudoti varžybose, motyvuodamas olimpinės chartijos 50-ąja taisykle, kuri draudžia politines, religines ar rasines demonstracijas olimpinėse vietose. Ant šalmo buvo pavaizduoti septynių žuvusių sportininkų veidai, įskaitant dailaus čiuožimo atstovą Dmytro Šarparą, boksininką Pavlo Iščenko ir ledo ritulininką Aleksijų Loginovą. Kai kurie iš jų žuvo fronto linijose, vienas – bandydamas dalinti humanitarinę pagalbą. Net Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis palaikė sportininką, pavadindamas tai ne politine akcija, o priminimu apie sporto globalų vaidmenį.

Ar toks šildymo sąskaitų augimas Lietuvoje yra priimtinas?

pagal

Lietuvos gyventojus pasiekusios sausio šildymo sąskaitos sukėlė šoką – kai kurie už butą sumokėjo virš 300 eurų, nors pernai tuo pačiu metu sąskaitos buvo dvigubai mažesnės. Šildymo bendrovės aiškina, kad sąskaitos padidėjo dėl rekordinių šalčių – šių metų sausis buvo šalčiausias per 16 metų, o vidutinė temperatūra šalyje smuko žemiau –10 laipsnių. Lyginant su praėjusių metų sausiu, kai temperatūra buvo teigiama, šilumos suvartojimas išaugo daugiau nei 50 procentų. Padėtį dar labiau apsunkino nuo sausio panaikinta PVM lengvata – mokestis šildymui iššoko nuo 9 iki 21 procento.