Rugpjūčio 19-oji paskelbta Pasauline fotografijos diena, minima nuo XIX amžiuje įvykusio fotografijos išradimo. 1839 metais Prancūzijos vyriausybė paskelbė Lui Žako Mande Dagero sukurtą dagerotipijos metodą — vieną pirmųjų būdų fiksuoti vaizdą — laisvai prieinamą visam pasauliui, ir būtent ši data tapo šventės pagrindu. Nuo tada fotografija nuėjo ilgą kelią: nuo sidabru dengtų varinių plokštelių iki skaitmeninių jutiklių ir dabar — dirbtinio intelekto generuojamų vaizdų.
Kaip DI jau keičia fotografijos sritį
Dirbtinis intelektas jau plačiai naudojamas fotografijos procese — automatizuoja portretų retušavimą, spalvų korekciją, ekspozicijos optimizavimą ir netgi geba generuoti trūkstamas nuotraukos detales. Produktų fotografijoje DI įrankiai leidžia mažoms įmonėms kurti profesionalaus lygio vaizdus be brangios studijos ar patyrusio fotografo, o tai reiškia realią konkurenciją kai kuriems komerciniams fotografams. Tuo pat metu išmaniųjų telefonų kameros, stiprinamos DI algoritmų, jau konkuruoja su veidrodiniais fotoaparatais tam tikrose situacijose.
Kur DI dar susiduria su ribomis
Vis dėlto sudėtingesniuose projektuose — interjero, produktų ar įvaizdžio fotosesijose — DI kol kas negali visiškai atkartoti profesionalaus fotografo darbo studijoje. Trūksta subtilaus apšvietimo ir kompozicijos valdymo, gebėjimo suprasti kliento poreikius bei perteikti emocijas ar prekės ženklo istoriją per vaizdą. Vestuvių, reportažo ar dokumentinėje fotografijoje, kur svarbus autentiškas, nesuplanuotas momentas, DI vaidmuo kol kas lieka ribotas.
Gilesnis klausimas: kas yra „tikra“ fotografija
Diskusija apie DI ir fotografiją kelia ir filosofinį klausimą. Istoriškai fotografija buvo suvokiama kaip patikimumo ir tiesos garantas — kaip įrodymas, kad kažkas iš tikrųjų įvyko. Generatyvinio dirbtinio intelekto plitimas šią prielaidą griauna: vaizdas gali atrodyti fotorealistiškas, tačiau nefiksuoti jokio realaus momento. Tai kelia naujus etikos ir autentiškumo klausimus meno, žurnalistikos ir kasdienio vaizdų vartojimo srityse.
Kaip į tai reaguoja fotografijos bendruomenė
Lietuvoje jau atsiranda ir oficialaus pripažinimo ženklų — pavyzdžiui, jaunimo fotografijos konkursuose šalia tradicinių nominacijų kuriama atskira kategorija dirbtinio intelekto sukurtiems vaizdams, taip atskiriant juos nuo klasikinės fotografijos, o ne siekiant jų sulyginti.
Išvada
Dirbtinis intelektas jau tapo fotografijos proceso dalimi, tačiau ar jis pakeis fotografus, ar taps tik dar vienu jų įrankiu, priklauso nuo srities: komercinėje ir produktų fotografijoje pokyčiai jau juntami, o ten, kur svarbus autentiškumas ir žmogiškas ryšys, fotografo vaidmuo kol kas išlieka sunkiai pakeičiamas.