Kaip prasidėjo skandalas
Praėjusių metų gruodį Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) paskelbė apie didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl galimų korupcinių nusikaltimų Valstybinėje augalininkystės tarnyboje (VAT) prie Žemės ūkio ministerijos. Tiriant galimus korupcinius nusikaltimus dėl 1,5 mln. eurų siekiančių kyšių, įtarimai iš pradžių buvo pareikšti tarnybos vadovybei, kitiems darbuotojams ir su jais susijusiems privatiems asmenims.
Kas įtariamas
Pradiniame etape įtarimai buvo pareikšti 13-ai asmenų, įskaitant tarnybos direktorių Jurijų Kornijenko, jo pavaduotoją Mantą Butą, kitus tarnybos darbuotojus bei septynis privačių įmonių vadovus ir susijusius asmenis. Ypač nustebino faktas, kad prieš pat tyrimo paviešinimą tarnybos vadovo veikla buvo įvertinta kaip „viršijanti lūkesčius“, o jam padidintas atlyginimas. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis abu vadovus laikinai nušalino nuo pareigų.
Byla plečiasi
Liepos pradžioje įtariamųjų byloje buvo 16, o rugpjūčio viduryje jų skaičius išaugo iki 17. Tarp naujausių įtariamųjų — buvęs Seimo pirmininkas ir ekspremjeras Saulius Skvernelis, kuriam pateikti įtarimai dėl kyšininkavimo. Teisėsauga įtaria, kad eidamas Seimo pirmininko pareigas jis per keletą kartų priėmė ne mažiau kaip 51 tūkst. eurų kyšių grynaisiais už politinį palankumą, susijusį su Augalininkystės tarnybos veikla. S. Skverneliui nuo liepos 1 dienos paskirta intensyvi priežiūra su elektronine apykoje, dabar pratęsta iki spalio 2 dienos.
Argumentai UŽ tarnybos panaikinimą
- Skandalo mastas (17 įtariamųjų, aukščiausio lygio vadovybė, politikai) rodo, kad problema gali būti sisteminė, o ne pavienių darbuotojų.
- Faktas, kad korupcija klestėjo net vadovybei gaunant teigiamus vertinimus ir atlyginimų didinimą, kelia klausimų dėl vidinės kontrolės mechanizmų patikimumo.
- Panašiais atvejais kitose šalyse korumpuotos institucijos kartais būdavo pertvarkomos iš esmės arba jų funkcijos perduodamos kitoms, naujai suformuotoms struktūroms su griežtesne priežiūra.
Argumentai PRIEŠ skubotą panaikinimą
- Tyrimas dar nebaigtas, todėl galutiniai teismo sprendimai kol kas nepriimti — institucijos naikinimas prieš tyrimo pabaigą gali būti laikomas per skubotu sprendimu.
- Tarnyba atlieka svarbias valstybines funkcijas (fitosanitarinių sertifikatų išdavimą, augalų sveikatos kontrolę), kurias reikėtų kam nors perimti — pats perdavimo procesas gali sukelti papildomų sutrikimų.
- Korupcija konkrečioje institucijoje nebūtinai reiškia, kad problema neišsprendžiama personalo pakeitimu ir griežtesne kontrole, nebūtinai pačios institucijos panaikinimu.
Politinis kontekstas
Byla įgavo dar didesnį politinį svorį, kai įtarimai buvo pareikšti aukšto rango politikui — buvusiam Seimo pirmininkui S. Skverneliui. Tai kelia platesnius klausimus apie politinės valdžios ir valstybės institucijų sąveiką bei apie tai, kiek plačiai korupcinė schema galėjo veikti.
Išvada
Klausimas, ar Augalininkystės tarnybą reikėtų panaikinti, ar pakanka jos vidinės reformos, kol kas neturi vienareikšmio atsakymo — tai priklausys nuo tyrimo rezultatų ir politinės valios spręsti sisteminę problemą, o ne tik konkrečių asmenų atsakomybę.