Ką matuoja PISA
Tarptautinis PISA tyrimas vertina, ar penkiolikmečiai gali ne tik perskaityti tekstą, bet ir jį suprasti: atsirinkti svarbiausią informaciją, susieti skirtingas teksto dalis, atskirti faktą nuo nuomonės, įvertinti šaltinį. Tai gebėjimai, be kurių tolesnis mokymasis tampa sunkiai įmanomas – jų reikia ne tik literatūros, bet ir istorijos, gamtos mokslų ar matematikos pamokose.
Kas keičiasi pasaulyje
2018–2025 metais skaitymo rezultatai reikšmingai smuko 56 iš 74 tirtų švietimo sistemų. Vidutinis EBPO šalių rezultatas sumažėjo 25 taškais – tai atitinka daugiau nei vienų mokslo metų pažangą. Problema nėra vietinė – ji apima daugumą tirtų šalių, tik skirtingu mastu.
Kaip atrodo Lietuva skaičiais
2025 m. Lietuvos penkiolikmečių skaitymo rezultatas – 464 taškai, artimas EBPO vidurkiui (461). Nuo Europos lyderės Estijos atsiliekame beveik dvejais mokymosi metais. Per beveik du dešimtmečius rezultatas iš esmės nepasikeitė: 2006-aisiais, pirmą kartą dalyvaudama tyrime, Lietuva surinko 470 taškų – tai reiškia, kad per devyniolika metų bendras vaizdas faktiškai stovi vietoje.
Kiek mokinių nepasiekia bazinio lygio
Bazinis lygis reiškia, kad mokinys supranta vidutinės apimties teksto pagrindinę mintį, randa jame reikiamą informaciją ir, paprašytas, įvertina teksto paskirtį ar formą. 2025 m. šio lygio nepasiekė 28 proc. Lietuvos penkiolikmečių – daugiau nei kas ketvirtas. Palyginimui: Airijoje bazinį lygį pasiekia 84 proc. mokinių, Estijoje – 83 proc., taigi bazinių gebėjimų neturi tik apie kas šeštas.
Mažėja ir stipriausiųjų dalis
Nuosmukis matomas ne tik apačioje. Aukščiausius skaitymo lygius pasiekiančių Lietuvos mokinių dalis sumažėjo nuo 5 proc. 2022 m. iki 4 proc. 2025 m. Tai mokiniai, gebantys palyginti kelių šaltinių informaciją ir pastebėti prieštaravimus – tų, kas siekia daugiau nei minimumo, taip pat lieka mažiau.
Kaip keičiasi skaitymo įpročiai
Duomenys rodo ir kitą tendenciją: daugėja mokinių, kurie tekstą peržvelgia labai greitai ir dažniau atsako neteisingai. Tokių „skubančių skaitytojų“ dalis EBPO šalyse per septynerius metus išaugo nuo 6,6 iki 11,4 proc. Kartu prasčiau sekasi su ilgesniais tekstais ir užduotimis, kuriose informaciją reikia palyginti ar susieti, o ne tik surasti. Pastebima ir tai, kad kuo ilgiau reikia išlaikyti dėmesį, tuo rezultatai krenta labiau – tai siejama su silpnėjančiu gebėjimu ilgai susikaupti.
Ką skirtingai daro Airija ir Anglija
Airija į prastėjančius rezultatus sureagavo dar prieš daugiau nei dešimtmetį: nuo 2012 m. pradinėse mokyklose kalbai ir raštingumui skiriama papildoma valanda per savaitę, mokytojai gauna konkrečius įrankius stiprinti skaitymą, o mokyklose paskirti už tai atsakingi žmonės, kurie reguliariai stebi mokinių pažangą. Anglijoje šešiamečiams atliekamas nacionalinis skaitymo pagrindų patikrinimas – jis leidžia mokytojui iš karto pamatyti, kam reikia papildomos pagalbos, o jei vaikas lygio nepasiekia, kitais metais tikrinama pakartotinai.
Ką skirtingai daro Estija
Estija, nors jos rezultatai nuo 2015 m. taip pat krito, tebėra tarp Europos lyderių. Šalis nuosekliai stebi mokinių pasiekimus skirtingais ugdymo etapais, o duomenų sistemos leidžia matyti ne tik pavienių testų rezultatus, bet ir kiekvieno mokinio pažangą laikui bėgant.
Argumentai UŽ ankstyvą patikrinimą
- Anglijos ir Airijos pavyzdžiai rodo, kad sistemingas, ankstyvas problemų nustatymas siejamas su gerokai geresniais ilgalaikiais rezultatais.
- Kuo anksčiau pastebimas atsilikimas, tuo mažiau jis susikaupia iki paauglystės, kai jį taisyti sunkiau.
- Duomenys apie konkretaus vaiko pažangą leidžia mokytojui veikti taikliau nei bendras mokyklos ar savivaldybės vidurkis.
Argumentai PRIEŠ
- Papildomas testavimas gali padidinti spaudimą mažiems vaikams ir administracinę naštą mokykloms, ypač jei jam neskiriama papildomų žmogiškųjų išteklių.
- Testas savaime problemos nesprendžia – be papildomų valandų kalbai ir apmokytų mokytojų, kaip Airijoje, patikrinimas tampa vien ataskaita.
- Dalis paauglių dėmesio problemų sietina su platesniais įpročiais (ekranų laikas, trumpo turinio vartojimas) – jas testas nei mato, nei sprendžia.
Išvada
Skaičiai rodo ne staigų kritimą, o ilgą sąstingį: per devyniolika metų Lietuvos rezultatas beveik nepasikeitė, tuo metu kai kurios šalys nuo panašaus lygio pakilo aukščiau, o kitos, kaip Airija ir Estija, jį jau seniai pralenkė. Klausimas ne tiek, ar reikia veikti, kiek, koks konkretus žingsnis – testas, papildomos valandos, ar dėmesys stipriausiems mokiniams – duotų realų poslinkį, o ne tik naują ataskaitą.