Ar žinote, kuo svarbi gegužės 3-ioji Lietuvai ir Lenkijai?

1791 m. gegužės 3 d. Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (Abiejų Tautų Respublikos) Seimas priėmė Gegužės 3-iosios Konstituciją – antrą pasaulyje ir pirmą Europoje rašytinę šiuolaikinio tipo konstituciją (po JAV 1787 m. konstitucijos). Tai buvo revoliucinis dokumentas, numatęs valdžių padalijimą, pilietinių teisių plėtrą, valstiečių padėties gerinimą ir siekį sustabdyti valstybės silpnėjimą. Deja, Konstitucija galiojo tik vienerius metus – 1792 m. Rusijos imperija įsiveržė į Abiejų Tautų Respubliką, o 1795 m. įvyko trečiasis padalijimas, pasibaigęs visiška valstybės aneksija. Lietuva ir Lenkija Gegužės 3-iąją švenčia kaip bendrą istorinę šventę – simbolį, primenant bendros valstybės laikus, reformų siekius ir nepriklausomybės kovos pradžią. 2026 m. – 235-osios metinės, o 2041 m. bus 250-asis jubiliejus.

Ar pritariate Kauno miesto tarybos sprendimui atsisakyti individualių veiklos ataskaitų?

kaunas

Kauno miesto taryba kovo 11 d. nusprendė keisti politikų atsiskaitymo su gyventojais tvarką. Dabar užteks lankomumo duomenų bendroje savivaldybės ataskaitoje, nebent pats tarybos narys norės savo veiklą pristatyti papildomai. Iš 41 Kauno tarybos nario savivaldybės puslapyje ataskaitas buvo įkėlę tik 16, iš jų vos keli valdantieji. Opozicija kritikuoja sprendimą – teigia, kad vien lankomumo statistika nepakankama, nes tarybos nario veikla apima ne tik posėdžius, bet ir gyventojų priėmimus bei problemų sprendimą. Vicemeras Andrius Palionis teigia, kad pakeitimas padarytas tam, kad informacija būtų aiškesnė ir struktūriškesnė. Kauno rajono tarybos nariai ataskaitas skelbia internete ir pernai jas pateikė jau visi. VDU profesorė teigia, kad ataskaitose turėtų būti matomas kiekvieno tarybos nario indėlis – ne tik lankomumas, bet ir debatai, klausimai, gyventojų nuomonės.

Ar pritariate idėjai, kad balsavimo teisė turėtų būti suteikta asmenims nuo 16 metų?

Lietuvoje balsavimo teisė suteikiama nuo 18 metų pagal Konstituciją. Pasaulyje 11 šalių jau leidžia balsuoti nuo 16 metų: Austrija (nuo 2007), Argentina, Brazilija, Malta, Škotija. Vokietija aktyviai svarsto nuo 2024 m. Pagrindiniai argumentai už: 16-mečiai moka mokesčius bet negali balsuoti; ankstesnis įtraukimas skatina ilgalaikį politinį aktyvumą; brandos klausimas reliatyvus. Pagrindiniai argumentai prieš: smegenų frontalinė žievė vystosi iki 25 metų; trūksta politinės patirties; didesnė manipuliavimo rizika; nesuderinama su kitais amžiaus apribojimais. Austrijos tyrimai rodo: 16-17 metų aktyvumas 67 proc., 18-21 metų tik 55 proc. Neuromokslininkai perspėja, kad 16-mečiai labiau impulsyvūs. Lietuvoje 2024 m. vyko diskusija, bet konstitucinio pakeitimo nebuvo. Galimos alternatyvos: balsavimas tik savivaldybių rinkimuose, savanoriškas dalyvavimas arba brandos testas.