Politika

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis (46 m., dešiniųjų, inauguruotas 2025 m. rugpjūtį) 2026 m. vasario 23 d. pareiškė, kad Lenkija turėtų siekti „nuosavų branduolinių ginklų programos”. Interviu „Polsat News” jis sakė: „Kelias link Lenkijos branduolinių pajėgumų, laikantis tarptautinių taisyklių, yra kelias, kuriuo turėtume eiti.” Užsienio reikalų ministras Radoslaw Sikorski griežtai kritikavo – „neatsakinga ir žalinga”, tokie klausimai „aptariami aukščiausiu konfidencialumo lygiu”. Lenkija yra Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (NPT) signatarė – savo ginklų kūrimas būtų sutarties pažeidimas. Alternatyvos: (1) NATO branduolinio dalijimosi programa (JAV ginklai Lenkijoje – kaip Vokietijoje, Italijoje), (2) Prancūzijos „branduolinis skėtis” (2025 m. Macron siūlė Europai). Lenkija turi 42 mln. gyventojų, €692 mlrd. BVP, sieną su Ukraina ir Baltarusija. Kodėl dabar? Rusijos grėsmė, Trumpo neapibrėžtumas dėl NATO

2026 m. vasario 26 d. Seime įregistruotas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas, leidžiantis šią procedūrą taikyti nesusituokusioms poroms (kartu gyvenantiems ilgiau nei metus), partnerystę įregistravusiems ir vienišoms moterims. Dabartinis įstatymas leidžia tik susituokusiems. Projektas sulaukė prieštaringų vertinimų: V. Sinica (TS-LKD) nepritaria – „vaiko interesas augti stabilioje šeimoje su abiem tėvais”, S. Kairys (Liberalai) palaiko – „viduramžiškas požiūris”, R. Žemaitaitis („Nemuno aušra”) prieš – „partnerystė neprilygi santuokai”. Baltijos palyginimas: Estija (nuo 1997) ir Latvija leidžia nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims; Lietuva – vienintelė kaimynė, kur draudžiama. Kas 6-a pora Lietuvoje patiria nevaisingumą. Kompensuojami 2 ciklai PSDF lėšomis (nuo 2017), bet tik susituokusiems. Vienos procedūros kaina – €2000-3000 be kompensacijos.

Vasario 13 dieną Miuncheno saugumo konferencijoje (MSC 2026) Vokietijos kancleris ragino Europą tapti „suverenia Europa” – stipresne, nepriklausomesne nuo JAV, turinčia bendrą gynybos ir užsienio politiką. Tai atgaivino senąją diskusiją apie Europos federacijos idėją – ar Europa turėtų tapti ne tiesiog šalių sąjunga, bet tikra federacinė valstybe, panaši į JAV ar Šveicariją? Šios vizijos šalininkai teigia, kad tik federacinė Europa galėtų efektyviai konkuruoti su JAV, Kinija ir Rusija, turėti bendrą kariuomenę, vieningą užsienio politiką ir stiprią ekonomiką. Kritikai įspėja, kad tai reikštų nacionalinės nepriklausomybės praradimą, biurokratijos išaugimą ir didžiųjų šalių (Vokietijos, Prancūzijos) dominavimą. Idėja nėra nauja – apie Europos federaciją svajojo dar ES įkūrėjai 1950-aisiais, o 2012 m. Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir kiti lyderiai kalbėjo apie „tikrą Europos ekonominę ir politinę sąjungą”. Tačiau Brexit, migracijos krizė, populizmo augimas ir nacionalinių interesų susidūrimas stabdė šią viziją. Dabar, kai JAV tampa mažiau patikima partnere, kai Rusija agresija karo su Ukraina, o Kinija stiprėja, federacinės Europos idėja vėl tampa aktuali.

Vis dažniau keliami klausimai, ar dabartinis parlamentarų išlaidų viešinimas yra pakankamas.

Diskusija dėl politikų vaidmens kultūros renginiuose atsinaujino po sprendimų, susijusių su prezidento dalyvavimu kultūros renginiuose. Nuomonės išsiskiria – nuo tradicijos ir institucinio atstovavimo iki kultūros nepriklausomumo nuo politikos.

Pernai Seimo nariai parlamentinei veiklai išleido apie 2,5 mln. eurų. Šios lėšos skirtos biurų nuomai, transportui, degalams, ryšių paslaugoms, kanceliarinėms prekėms ir kitoms darbo reikmėms.

Kultūros bendruomenė teigia, kad sumažintas finansavimas gali būti atsakas į viešus protestus ir kritiką valdžios sprendimams. Tuo metu valdžios atstovai aiškina, jog tai – bendro taupymo dalis, susijusi su valstybės prioritetais ir biudžeto perskirstymu.

Amsterdamas tapo pirmąja pasaulio sostine, kuri priėmė sprendimą uždrausti mėsos reklamą viešose erdvėse – gatvėse, aikštėse ir stotelėse. Sprendimas priimtas daugumos tarybos balsų, o iniciatoriai teigia, kad tai dalis pastangų gerinti klimato politiką ir visuomenės sveikatą. Kiti kritikai sako, kad tokios priemonės per daug riboja verslo ir žiniasklaidos laisves.