Kokią naują viešojo transporto rūšį turėtų įdiegti Vilnius?

Metro ar tramvajus Vilniuje: kuris realesnis ir ko tikėtis iki 2040 m.?

Vilnius planuoja naują bėginę viešojo transporto rūšį. Metro – greitas, bet brangus. Tramvajus – pigiau, bet dalyvaus eisme. Kas bus?

Kodėl Vilniui reikia naujos transporto rūšies?

Vilnius auga. 2026 m. sostinėje gyvena ~590 000 gyventojų (su priemiesčiais – ~700 000).

Iki 2030 m. planuojama:

• 30% didinti autobusų ir troleibusų tinklą
• 7 nauji maršrutai
• 44 maršrutai dažninami
• 46 maršrutai koreguojami

Problema: Ratinio transporto (autobusų, troleibusų) galimybės bus išnaudotos.

Kodėl?

Fizinės infrastruktūros ribojimai – sankryžų pralaidumas ribojamas.

Spūstys – vis daugiau autobusų ir troleibusų stovi spūstyse kartu su automobiliais.

Keleivių srautai – jau atitinka parametrus naujai transporto rūšiai įdiegti.

Išvada: Nuo 2030 m. Vilniui reikės naujos transporto rūšies, kuri nedalyvautų eisme su automobiliais.

Kas bus – metro ar tramvajus?

Kol kas neaišku.

Vilniaus miesto įmonė JUDU (atsakinga už viešąjį transportą) jau atliko rinkos konsultaciją – pasitarė su ekspertais, rinkos dalyviais.

Artimiausi žingsniai:

2026 m. antroje pusėje – tarptautinis konkursas dėl priešprojektinių pasiūlymų.

2027-2028 m. – techninio projekto rengimas.

Iki 2040 m. – naujos rūšies viešasis transportas pradeda veikti.

JUDU vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė:

„Suprantame, kad norisi aiškumo, ar Vilniuje planuojamas metro, tramvajus ar kita transporto rūšis. Šiuo metu pirmiausia atliekame išsamią studiją, kurioje vertinama infrastruktūra, galimos linijos ir trasų sprendiniai, kad atsakymas būtų pagrįstas duomenimis. Tik tuomet pereisime prie konkrečios transporto priemonės pasirinkimo.”

Kokios galimos linijos?

JUDU išskyrė 4 preliminarias linijas:

1 linija: Naujieji Santariškiai → Kalvarijų g. → Geležinkelio stotis → Oro uostas → Eišiškių plentas

2 linija: Geležinkelio stotis → Centro → Šeškinė → Perkūnkiemis

3 linija: Pilaitė → Konstitucijos pr. → Saulėtekis

4 linija: Kalnėnai → Geležinkelio stotis → Laisvės pr. → Santariškiai

Svarbu: Tai tik preliminarūs maršrutai, projekto eigoje jie gali keistis.

Kas yra „lengvasis geležinkelis”?

Vilnius domisi lengvuoju geležinkeliu (angl. Light Rail Transit, LRT – ne painioti su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija!).

Kas tai?

Lengvasis geležinkelis – bėginė elektrinė transporto priemonė, turinti tiek tramvajaus, tiek metro savybių.

Pavyzdžiai:

• Tamperė (Suomija)
• Edinburgas (Jungtinė Karalystė)
• Porto (Portugalija)

Skirtumas nuo tramvajaus: Gali važiuoti atskirais bėgiais, tuneliuose, ne tik gatvėse.

Skirtumas nuo metro: Gali važiuoti gatvėse, ne tik požemyje.

Pranašumas: Lankstumas – dalį maršruto gali važiuoti požemyje (ten, kur trūksta vietos gatvėse), dalį – gatvėse (ten, kur pigu ir patogu).

Metro vs Tramvajus: argumentai

METRO

Pliusai:

• Visiškai nepriklausomas nuo gatvių eismo – jokių spūsčių
• Greitas – vidutinis greitis ~30-40 km/h (tramvajus ~20-25 km/h)
• Prognozuojamas – visuomet atvyksta laiku
• Didelis pajėgumas – gali pervežti daugiau keleivių
• Slėptuvės – karo atveju gali būti slėptuvės tūkstančiams žmonių

Minusai:

• Labai brangus – 5-10 kartų brangiau nei tramvajus
• Ilgai statomas – gali užtrukti 10-15 metų
• Dideli kasybos darbai – reikia kasti tunelius, požemines stotis
• Požeminės komunikacijos – reikia perkelti vandentiekį, kanalizaciją, elektros kabelius
• Geologija – Vilnius slėnyje, Neries pakrantėse – gali būti sudėtinga

TRAMVAJUS

Pliusai:

• 5-10 kartų pigiau nei metro
• Greičiau statomas – gali užtrukti 3-5 metus
• Lankstesnis – galima lengviau keisti maršrutus
• Vienas tramvajus pakeičia 3-4 autobusus – didina pajėgumą

Minusai:

• Dalyvaus eisme – gali stovėti spūstyse kartu su automobiliais
• Užima gatvių plotą – reikia įrengti bėgius gatvėse
• Sudėtinga Vilniaus centre – senos gatvelės, Senamiestis (paveldosaugos apribojimai)
• Lėtesnis nei metro

Ką sako ekspertai?

VILNIUS TECH docentas dr. Gediminas Vaičiūnas:

„Tramvajaus įdiegimo galimybė paprastai siejama su 1 mln. gyventojų skaičiumi. Bet yra pavyzdžių, kai mažesni miestai sėkmingai eksploatuoja metro – Lozana (Šveicarija, 140 tūkst.), Breša (Italija, 200 tūkst.), Lilis (Prancūzija, 230 tūkst.). Vilniuje nėra akivaizdžios priežasties, dėl ko kategoriškai nebūtų galima vienos ar kitos transporto rūšies įdiegti.”

Docentas siūlo kompromisinį sprendimą:

„Metropoliteno linijų statyba 5-10 kartų brangesnė nei tramvajaus. Vilniuje daug nuo centro nutolusių mikrorajonų, susisiekimas su jais vyksta gana retai apgyvendintomis teritorijomis, po jomis įrengti metropoliteno linijas kažin ar verta. Tokiais atvejais puikiai pasitarnautų tramvajus. Visiškai logiška ieškoti kompromisinio sprendinio tarp šių transporto rūšių.„

Pavyzdys:

Centro dalis (Senamiestis, Kalvarijų g., Konstitucijos pr.) – požeminis metro, kur trūksta vietos gatvėse.

Periferija (Pilaitė, Perkūnkiemis, Naujieji Santariškiai) – tramvajus, kur plačios gatvės ir pigu.

Kokie iššūkiai laukia?

1. Miestas taps didele statybų aikštele

„Kuriam laikui dalis miesto taptų statybų aikštele. Tikėtina, keletui ar keliolikai metų. Būtų apribotas eismas dalyje gatvių, automobilių parkavimas, galbūt nukentėtų ir renginių mieste organizavimas. Užtat, pasibaigus statyboms, būtų galima naudotis visais naujo viešojo transporto sistemos privalumais,” – sako doc. G. Vaičiūnas.

2. Požeminės komunikacijos

Vilniuje – daugybė požeminių komunikacijų (vandentiekis, kanalizacija, elektros kabeliai, šilumos vamzdynai).

Problema: Ne visi dokumentai išlikę, senos komunikacijos neatitinka schemų.

Sprendimas: Reikia identifikuoti, perkelti – dideli kaštai, laikas.

3. Reljefas

Vilnius – slėnyje, Neries pakrantėse. Daug aukščių skirtumų.

Problema: Tramvajus/metro negali lipti per stačiais nuolydžiais.

Sprendimas: Reikia planuoti trasas, galbūt tunelius.

4. Senamiestis

UNESCO pasaulio paveldo objektas. Griežti paveldosaugos apribojimai.

Problema: Negalima griauti pastatų, kasti po Senamiesčiu be sutikimų.

Sprendimas: Požeminiai tuneliai arba apvažiavimas.

5. Integracija su esama sistema

Nauja transporto rūšis neveiks „nuo durų iki durų” – tinklas bus retesnis nei autobusų/troleibusų.

Sprendimas: Autobusai ir troleibusai turės privežti keleivius prie metro/tramvajaus stočių ir nuvežti nuo jų.

Ar Vilnius pajėgus finansiškai?

Kaina – nežinoma.

Vilniaus savivaldybė: „Pirmiausia reikia atlikti techninę galimybių analizę. Tik tuomet bus galima vertinti finansavimo poreikį.”

Preliminarūs skaičiai:

Metro: 1 km kainuoja ~150-300 mln. EUR.

Jei linija 20 km → 3-6 mlrd. EUR.

Tramvajus: 1 km kainuoja ~20-40 mln. EUR.

Jei linija 20 km → 400-800 mln. EUR.

Lengvasis geležinkelis: Tarp metro ir tramvajaus – ~1-2 mlrd. EUR.

Finansavimas:

ES fondai – gali padengti 50-85% (priklausomai nuo projekto).

Valstybės biudžetas – dalis.

Savivaldybės biudžetas – dalis.

Privatus kapitalas – partnerystė (PPP).

Ką daro kiti miestai?

Kaunas: Jau turi troleibusų tinklą, nesvarsto metro/tramvajaus – per mažas.

Varšuva (Lenkija): Turi metro (2 linijos, 38 stotys).

Krokuva (Lenkija): Turi tramvajų (26 linijos).

Ryga (Latvija): Turi tramvajų (8 linijos), svarsto metro.

Talinas (Estija): Turi tramvajų (4 linijos).

Stokholmas (Švedija): Turi metro (3 linijos, 100 stočių).

Helsinkis (Suomija): Turi metro (2 linijos) ir tramvajų (10 linijų).

Kas labiausiai tikėtina Vilniui?

Lengvasis geležinkelis – kompromisas tarp metro ir tramvajaus.

Kodėl?

• Lankstumas – dalį maršruto požemyje (centras), dalį – gatvėse (periferija).
• Kaina – pigiau nei metro, bet efektyviau nei tramvajus.
• ES praktika – panašūs miestai (Tamperė, Edinburgas, Porto) diegia būtent lengvąjį geležinkelį.

Išvada

Vilnius planuoja naują bėginę transporto rūšį iki 2040 m.

Kas tai bus? Kol kas neaišku – metro, tramvajus ar lengvasis geležinkelis.

Preliminarios linijos:

• Naujieji Santariškiai–oro uostas
• Geležinkelio stotis–Perkūnkiemis
• Pilaitė–Saulėtekis
• Kalnėnai–Santariškiai

Ekspertai siūlo: Kompromisas tarp metro ir tramvajaus – lengvasis geležinkelis.

Kaina: Nežinoma, bet tikėtina 1-3 mlrd. EUR (priklausomai nuo varianto).

Iššūkiai: Statybos, požeminės komunikacijos, reljefas, Senamiestis, finansavimas.

Kada sužinosime? 2027-2028 m. – techninis projektas, konkrečios detalės.

Ar verta? Jei Vilnius nori augti ir mažinti automobilių skaičių – taip, nauja transporto rūšis būtina.