Dienos Klausimas

Kaip dažnai plaunate galvą?

pagal

Galvos plovimo dažnumas – viena labiausiai diskutuojamų grožio temų. Dermatologai teigia, kad optimalus dažnumas priklauso nuo plaukų tipo, galvos odos būklės ir gyvenimo būdo. Riebiai galvai rekomenduojama plauti kasdien arba kas antrą dieną, sausai – 1-2 kartus per savaitę, normaliai – 2-3 kartus. Dažnas plovimas nesugadina plaukų, jei naudojamas tinkamas šampūnas, bet gali išdžiovinti galvos odą. Retas plovimas neskatina plaukų augimo, kaip mano kai kas, bet gali sukelti pleiskanojimą, niežėjimą, netgi plaukų slinkimą dėl užsikišusių porų. 2024-2025 m. TikTok ir Instagram populiari „hair training” tendencija – retinant plovimą „priprasti” galvą gaminti mažiau riebalų – dermatologai skeptiški, teigia, kad riebalų liaukų veikla priklauso nuo genetikos ir hormonų, ne nuo plovimo dažnumo. Lietuvoje atlikta apklausa rodo, kad ~45% žmonių plauna galvą 2-3 kartus per savaitę, ~30% kas antrą dieną, ~15% kasdien, ~10% kartą per savaitę ar rečiau.

Ar esate pasiskiepiję nuo erkinio encefalito?

pagal

Erkinis encefalitas – pavojinga virusine liga, plintanti per užkrėstų erkių įkandimus. Lietuvoje kasmet registruojama 200-400 erkinio encefalito atvejų, o ypač aktyvūs erkės yra pavasarį (balandis-birželis) ir rudenį (rugsėjis-spalis). Liga gali sukelti sunkius neurologinius sutrikimus, paralžį, net mirtį. Vienintelė efektyvi apsauga – profilaktinis skiepijimas. Lietuvoje naudojami du pagrindiniai skiepai: „Encepur” ir „FSME-Immun” (abu vokiški, labai panašūs). Pilnas skiepijimo kursas – 3 dozės: pirma dozė, antra po 1-3 mėnesių, trečia po 9-12 mėnesių. Pirmosios dvi dozės jau suteikia apsaugą vieneriems metams. Revakcinacija reikalinga kas 3-5 metus. Skiepas nemokami rizikos grupėms (miškininkai, žemdirbiai), kitiems – mokamas (~35-45 EUR dozė). Sveikatos apsaugos ministerija ragina skiepytis visus, kurie lankosi miškuose, parkuose, soduose. 2026 m. pavasaris šiltas ir drėgnas – ideali erkių veislai sąlygos, todėl ekspertai prognozuoja padidėjusį aktyvumą.

Ar Lietuvoje turėtų būti įteisinta apmokama nedarbo diena dėl augintinio ligos?

pagal

Italija tapo precedento kūrėja Europoje – nuo 2017 m. darbuotojai gali gauti apmokamą laisvadienį (biuletenį) sergant naminiam gyvūnui. Tai įteisino Romos „La Sapienza” universiteto darbuotojos bylos sprendimas, kuriuo teismas pripažino, kad sergančio augintinio priežiūra – svarbi priežastis neatvykti į darbą, o atsisakymas mokėti už tokias dienas – neteisėtas. Italijoje šis sprendimas grindžiamas vis labiau įsigalinčiu požiūriu į augintinį kaip šeimos narį. Lietuvoje tokios praktikos nėra – darbuotojai, kurių augintiniai serga, gali imti tik nepamokamas atostogas arba kasmetines, o kai kurie bando išsukti ligonį biuletenį sau, kas nėra legalu. Kai kurios pažangios įmonės leidžia dirbti nuotoliniu būdu, bet tai tik geroji valia, ne teisė. Gyvūnų teisių gynėjai siūlo svarstyti panašų įstatymą Lietuvoje, bet skeptikai teigia, kad tai sukeltų piktnaudžiavimą ir nepagrįstai apkrautų darbdavius.

Ar jau spėjote nusifotografuoti prie žydinčių sakurų?

pagal

2026 m. balandžio viduryje Lietuvoje žydi sakuros (japoniniai vyšniai) – vienas gražiausių pavasario reiškinių. Populiariausios vietos nusifotografuoti: Vilniaus Kalvarijų turgus ir Reformatų sodas, Kauno Santakos parkas, Klaipėdos Skulptūrų parkas, Šiaulių centrinis parkas. Sakuros žydi labai trumpai – tik apie 7-10 dienų, priklausomai nuo oro sąlygų. 2026 m. šiltas balandis paspartino žydėjimą, todėl sakuros pasiekė piką balandžio 10-15 d. Meteorologai prognozuoja, kad artimiausią savaitę žiedlapiai pradės kristi, ypač jei lis ar pūs stiprus vėjas. Sakurų žydėjimas tapo populiaria Instagram ir TikTok tema – socialiniuose tinkluose tūkstančiai nuotraukų su #sakurosLietuvoje. Japonų kultūros centras primena, kad sakurų stebėjimas (hanami) – sena japonų tradicija, simbolizuojanti grožio trapumą ir gyvenimo praeinamumą.

Ar Lietuva turėtų statyti prieštankinius griovius ir bunkerius palei Baltarusijos sieną?

pagal

Estija 2026 m. balandį pradėjo kasti prieštankinius griovius Baltijos gynybos linijos pietryčiuose, Setumos regione, palei sieną su Rusija. Tai antrasis projekto etapas – pirmasis buvo užbaigtas 2025 m. valstybinėje žemėje. Dabar kasama privačioje žemėje, kur savininkams siūloma atleisti nuo žemės mokesčio už nuomojamą gynybai skirtą teritoriją. Iš viso šiame ruože planuojama iškasti apie 20 km griovių, o prireikus šalia jų galima greitai įrengti betoninius „drakono dantis”. Estijos kariai teigia, kad Ukrainos patirtis rodo – ten, kur tokia gynybinė sistema buvo pastatyta, priešas jos neįveikė. Baltijos gynybos linijos planai pirmą kartą paskelbti 2024 m. sausį – Estija žadėjo pastatyti apie 600 bunkerių palei rytinę sieną. Latvija, Lietuva ir Lenkija taip pat žadėjo stiprinti savo rytines sienas su Rusija ir Baltarusija, bet Lietuva kol kas aiškių prieštankinių griovių ar masinio bunkerių statybos planų nepaskelbė.

Ar žinote, kaip atskirti telefoninius sukčius?

pagal

Telefoniniai sukčiai Lietuvoje 2026 m. toliau veikia aktyviai, naudodami vis rafinuotesnes schemas. Policijos duomenimis, per 2025 m. užregistruota per 5000 telefoninių sukčiavimo atvejų, nuostoliai siekė virš 8 mln. eurų. Populiariausios schemos: apsimetimas bankų darbuotojais (prašo patvirtinti sandorį, nurodo persijungti į „saugią liniją”), tariami artimųjų prašymai pagalbos (WhatsApp, Messenger pranešimai „Mama/Tėti, tai aš, sugedo telefonas”), loterijos laimėjimai, tariami policijos skambučiai dėl nusikaltimų tyrimų. Pagrindiniai požymiai: skubėjimo kūrimas, prašymai pateikti slaptažodžius ar PIN kodus, reikalavimai pervesti pinigus, nelaukta iniciatyva „padėti” išspręsti problemą. Policija ir bankai įspėja: niekada neklausite slaptažodžių telefonu, neprašysite pervesti pinigų „saugiam sąskaitai”, nesiunčiate nuorodų atsisiųsti programėles. Jei abejojate – užbaikite pokalbį ir perskambinkite oficialiu banko/įstaigos numeriu.