Ar žinote, kuo svarbi gegužės 3-ioji Lietuvai ir Lenkijai?

1791 m. gegužės 3 d. Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (Abiejų Tautų Respublikos) Seimas priėmė Gegužės 3-iosios Konstituciją – antrą pasaulyje ir pirmą Europoje rašytinę šiuolaikinio tipo konstituciją (po JAV 1787 m. konstitucijos). Tai buvo revoliucinis dokumentas, numatęs valdžių padalijimą, pilietinių teisių plėtrą, valstiečių padėties gerinimą ir siekį sustabdyti valstybės silpnėjimą. Deja, Konstitucija galiojo tik vienerius metus – 1792 m. Rusijos imperija įsiveržė į Abiejų Tautų Respubliką, o 1795 m. įvyko trečiasis padalijimas, pasibaigęs visiška valstybės aneksija. Lietuva ir Lenkija Gegužės 3-iąją švenčia kaip bendrą istorinę šventę – simbolį, primenant bendros valstybės laikus, reformų siekius ir nepriklausomybės kovos pradžią. 2026 m. – 235-osios metinės, o 2041 m. bus 250-asis jubiliejus.

Ar planuojate per artimiausius 3 metus įsigyti būstą?

Naujausias „Swedbank” užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad beveik 4 iš 10 Lietuvos gyventojų (40%) per artimiausius trejus metus planuoja įsigyti būstą. Tyrime dalyvavo 1338 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Dalį pirkėjų motyvavo galimybė atsiimti antrosios pakopos pensijų fondų lėšas – apie dešimtadalis (10%) nurodė tai kaip pagrindinę priežastį, o 17% – kaip vieną iš priežasčių. Dar didesnę įtaką turėjo planuojamas sumažinti pradinio įnašo reikalavimas – trečdalis (33%) pirkti būstą planuojančių nurodė, kad tai turi įtakos, o 8% tai buvo pagrindinė priežastis. „Swedbank” Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pabrėžia, kad pradinio įnašo kartelė daugeliui yra vienas didžiausių barjerų perkant būstą. Didžiausia įtaka sumažėjusio pradinio įnašo fiksuojama 1-1,5 tūkst. EUR pajamų grupėje, kur daugiau nei trečdalis tai įvardijo kaip vieną iš sprendimą lėmusių veiksnių.

Ar reikia naudoti Sodros rezervą (6,6 mlrd. EUR) didesniam pensijų didinimui?

Sodros rezerviniame fonde 2026 m. pabaigoje bus sukaupta 6,6 mlrd. eurų – tai 75% Sodros metinio biudžeto. Didelė dalis šios sumos atsirado gyventojams išeinant iš antrosios pensijų pakopos – tik per pirmąjį 2026 m. ketvirtį į rezervą grįžo 1,3 mlrd. eurų. Socialinės apsaugos ministrė Jūratė Zailskienė svarsto, kokią Sodros biudžeto perviršio dalį galima būtų skirti dabartinių pensijų didinimui. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo skirti bent 20% perviršio papildomam pensijų indeksavimui. Argumentai UŽ: 65 m. ir vyresnių žmonių skurdo rizika siekia 36,9%, senatvės pensininkų – 39,2%, vidutinė pensija 539 EUR – tik 87,5% skurdo rizikos ribos. Argumentai PRIEŠ: Ekonomistas Nerijus Mačiulis įspėja, kad Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas jau -5% BVP (neįskaičiuojant karinio), pensijų didinimas reikštų dar didesnį deficitą arba išlaidų mažinimą kitose srityse. Bazinė pensija jau mokama iš valstybės biudžeto (3,8 mlrd. EUR per metus), o rezervas skirtas ateities demografiniams iššūkiams.

Ar pritariate ES reikalavimui, kad išmaniųjų telefonų baterijos būtų išimamos ir keičiamos?

Europos Sąjunga 2027 m. pradžioje įsigalios naujus reikalavimus išmaniesiems telefonams – visi ES parduodami telefonai turės turėti išimamas ir vartotojų pakeičiamas baterijas. Tai dalis platesnio ES baterijų direktyvos paketo, priimto 2023 m. ir įsigaliosiančio etapais iki 2027 m. Tikslas – kovoti su elektroniniais atliekomis, pratęsti įrenginių gyvavimo ciklą ir skatinti tvarumą. Šiuo metu dauguma išmaniųjų telefonų (iPhone, Samsung Galaxy, Google Pixel) turi įklijuotas baterijas, kurias pakeisti gali tik servisai už 50-100+ EUR. Naujieji reikalavimai reiškia, kad vartotojai galės pirkti naują bateriją (~20-30 EUR) ir pakeisti patys be specialių įrankių. Gamintojai (Apple, Samsung) prieštarauja – teigia, kad tai sukenks telefonų dizainui (bus storesni), vandeniui atsparumui (IP reitingai) ir saugumui. Aplinkosaugininkai džiaugiasi – tai sumažins 150+ mln. tonų elektroninių atliekų ES per metus. Vartotojai suskilo: vieni džiaugiasi pigesne priežiūra, kiti baiminasi, kad prastės telefonų kokybė.

Kada dažniausiai užveriate kompiuterį, padedate telefoną į šalį ir einate miegoti?

Mokslininkai sako, kad suaugusiam žmogui reikia bent 7–8 valandų miego, tačiau realybė dažnai diktuoja savo sąlygas. Vėlyvi serialų maratonai, begalinis socialinių tinklų „scrolinimas“ ar tiesiog bandymas rasti valandą ramybės, kai visi namai jau miega, priverčia mus vėlinti poilsio laiką. Miego higiena tapo prabanga, o ne norma. Vieni didžiuojasi savo gebėjimu keltis 5 ryto, kiti efektyviausiai … Skaityti toliau