Netflix ar HBO Max?
„Netflix“ garsėja dideliu serialų ir filmų pasirinkimu, tuo tarpu „HBO Max“ dažnai vertinamas dėl aukštesnės kokybės serialų ir išskirtinio turinio. Skirtingi žiūrėjimo įpročiai lemia ir skirtingus pasirinkimus.
Dienos Klausimas
Ar Lion Ceccah pateks į „Eurovizijos“ finalą?
2026-ųjų „Eurovizija“ įsibėgėja! Ar Lion Ceccah pavyks užburti Europą ir pratęsti Lietuvos sėkmę didžiajame finale? Balsuokite ir spėkite rezultatą!
Kokia turėtų būti Lietuvos Respublikos Prezidento alga?
2026 m. Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos pareiginė alga (be priedų) yra ~7500 EUR bruto (po mokesčių ~4900 EUR „į rankas”). Tai maždaug 4,4 karto daugiau nei vidutinis šalies atlyginimas (~1700 EUR bruto). Palyginti su kitų šalių vadovais: Estijos prezidentas – ~6800 EUR, Latvijos – ~6200 EUR, Lenkijos – ~9000 EUR, JAV prezidentas – ~34 000 EUR/mėn, Prancūzijos – ~12 700 EUR. Lietuvos prezidentas taip pat gauna reprezentacinių išlaidų kompensaciją (~2000 EUR/mėn), nemokamą gyvenimą Prezidentūroje, transportą, apsaugą. Po kadencijos – iki gyvos galvos pensija (~70% prezidento algos, ~5200 EUR bruto). Diskusijos: Vieni teigia, kad alga per maža – prezidentas atstovauja šaliai, turėtų gauti daugiau. Kiti – kad per didelė, lyginant su vidutiniu gyvenimu. Kai kurie siūlo susieti su BVP augimu ar vidutinio atlyginimo kartotiniu. Konstitucijoje nenurodyta konkreti suma – ją nustato Seimas.
Spotify ar YouTube?
„Spotify“ dažnai pasirenkamas dėl suasmenintų grojaraščių ir muzikos rekomendacijų, o „YouTube“ leidžia lengvai rasti gyvus pasirodymus, vaizdo klipus ar retesnius įrašus. Abi platformos turi savo privalumų, todėl pasirinkimas dažnai priklauso nuo klausymo įpročių.
Ar galėtumėte savaitę apsieiti be socialinių tinklų?
2026 m. vis populiarėja „digital detox” (skaitmeninė detoksikacija) judėjimas – žmonės savanoriškai atsisako socialinių tinklų (Facebook, Instagram, TikTok, X) savaitei, mėnesiui ar netgi visam laikui. Tyrimai rodo, kad vidutinis lietuvis praleidžia socialiniuose tinkluose ~2,5 valandos per dieną (17,5 val. per savaitę). Gen Z (gimę 1997-2012) – net ~4 valandos per dieną. Pagrindinės priežastys atsisakyti: psichinė sveikata (nerimą, depresiją, FOMO – „fear of missing out”), produktyvumo didinimas, geresnė miego kokybė, autentiškesni santykiai. Eksperimentai rodo, kad po savaitės be socialinių tinklų žmonės jaučia mažiau streso, geriau miega, bet taip pat pasigenda informacijos srauto ir draugų naujienų. Iššūkiai: darbas (daugelis naudoja LinkedIn, komunikuoja per Messenger), renginių organizavimas (Facebook events), „Instagram business” (turinys kūrėjams – pajamų šaltinis). Kai kurios šalys (pvz., Prancūzija) įvedė „teisę atsijungti” – darbuotojai gali neatsakinėti į darbo žinutes po darbo valandų, įskaitant socialiniuose tinkluose.
Ar teko kada nors naudotis „špargalke” mokykloje ar studijose?
Špargalės – amžina moksleivių ir studentų tema. 2026 m. balandį LRT publikavo ISM universiteto studentės Lidijai Radzevičiūtei ir Faustai Visockaitei patarimų rinkinį besiruo šiantiems brandos egzaminams. Merginos, kurios abi gavo šimtukus už egzaminus, pabrėžė „legalių špargalių” svarbą – tai formulynai matematikoje, lietuvių kalbos žodynas rašant rašinį, skaičiuotuvo funkcijos. Jos pataria mokytis naudotis šiais įrankiais, nes tai leidžiama ir gali pelnyti daug papildomų taškų. Tuo tarpu klasikinės špargalės (užrašai ant rankų, lapeliuose, telefonuose) – tai sukčiavimas, už kurį gresia egzamino anuliavimas. Psichologai teigia, kad špargalių rašymas gali būti efektyvus mokymosi būdas – konspektuojant, kondensuo jant informaciją į trumpą formą, smegenys aktyviai dirba ir geriau įsimena. Bet naudotis jomis egzamine – neetiška. Lietuvoje kasmet kelios dešimtys moksleivių pašalinami iš brandos egzaminų dėl bandymo nusirašinėti ar naudotis špargalėmis. 2025 m. užfiksuota apie 30 tokių atvejų.
Kaip vertinate ministrės pasiūlymą rengti pažinčių akcijas (šokius) demografinei krizei spręsti?
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė 2026 m. gegužės pradžioje LRT laidoje pareiškė, kad Vyriausybė svarsto organizuoti pažinčių akcijas – šokius ar susitikimus, kad žmonės galėtų susipažinti ir kurti šeimas. Jos teigimu, viena demografinės krizės priežasčių – vienatvė, ypač kaimo vietovėse ir mažesniuose miestuose, kur žmonės neturi kur susipažinti. Ministrė pridūrė, kad šokiai buvo populiarūs sovietmečiu, o dabar jaunimas susipažįsta tik per programėles (Tinder, Bumble), kas ne visiems tinka. Pasiūlymas sulaukė prieštaringų reakcijų: vieni juokėsi socialiniuose tinkluose (#ŠokiaiDemografijai), kiti gynė – jei tai nemokama ir organizuota, kodėl ne. Demografija Lietuvoje: gimstamumas 1,08 vaiko vienam moteriai (vienas žemiausių ES), per 2025 m. gimė ~19 000 kūdikių (mažiausias skaičius nuo Nepriklausomybės), mirtingumas viršija gimstamumą. Ekspertai teigia, kad pagrindinės problemos – brangus būstas, mažos algos, nelanksčios darbo sąlygos, vaikų darželių trūkumas, o ne pažinčių stoka.
Ar turėtų būti uždrausta parduoti alkoholį oro uostuose prieš rytinius skrydžius?
Ryanair generalinis direktorius Michael O’Leary 2026 m. gegužės pradžioje paragino Europos oro uostus uždrausti alkoholio pardavimą ankstyvais rytais (iki 10:00 val.) prieš skrydžius. Jo teigimu, vis dažniau fiksuojami agresyvių, apsvaigusių keleivių incidentai, kurie kelia grėsmę skrydžio saugumui, verčia nukreipti lėktuvus į artimiausius oro uostus ir kainuoja oro linijoms šimtus tūkstančių eurų. Ypač problematiški – pigiųjų skrydžių keleiviai, kurie oro uoste pradeda gerti jau 5-6 val. ryto, o skrisdami į „party” kryptis (Ibiza, Maljorka, Maga) toliau tęsia. O’Leary siūlo 2 gėrimų limitą oro uostuose ir visišką alkoholio draudimą prieš 10:00. Oro uostai ir barai priešinasi – tai reikštų pajamų praradimą. Kai kurie ekspertai siūlo kompromisinį variantą: griežtesnę kontrolę, bilieto anuliavimą girtiems keleiviams, baudas, bet ne visišką draudimą. Lietuvos oro uostuose kol kas tokių drastiškų apribojimų neplanuojama, bet pripažįstama, kad problema egzistuoja.
Kokią naują viešojo transporto rūšį turėtų įdiegti Vilnius?
Vilnius planuoja naują bėginę viešojo transporto rūšį įdiegti iki 2040 m. – tai gali būti metro, tramvajus arba lengvasis geležinkelis. Miesto įmonė JUDU jau atliko rinkos konsultaciją ir planuoja paskelbti tarptautinį konkursą dėl priešprojektinių pasiūlymų. Preliminariai išskirtos 4 galimos linijos: Naujieji Santariškiai–oro uostas (per Kalvarijų g., geležinkelio stotį), geležinkelio stotis–Perkūnkiemis (per Šeškinę), Pilaitė–Saulėtekis (per Konstitucijos pr.), Kalnėnai–Santariškiai (per Laisvės pr.). Ekspertai siūlo ieškoti kompromiso tarp metro ir tramvajaus – lengvąjį geležinkelį, kuris veiktų dalį maršruto požemyje/atskirais bėgiais, dalį – gatvėse. Argumentai UŽ metro: nepriklausomas nuo eismo, greitesnis, gali būti slėptuvės. Argumentai UŽ tramvajų: 5-10 kartų pigiau nei metro, greičiau statomas, lankstesnis. Problema: Vilnius metams taps didele statybų aikštele, infrastruktūros pritaikymas (požeminės komunikacijos, reljefas, Senamiestis), finansavimas (kaina – nežinoma, bet metro kainuotų milijardus).
Kaip JAV karių išvedimas iš Vokietijos paveiks Lietuvos saugumą?
2026 m. gegužės pradžioje JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė sprendimą išvesti 5000 JAV karių iš Vokietijos – tai apie trečdalis ten dislokuotų JAV pajėgų (~35 000 karių prieš išvedimą). Oficialus argumentas: Vokietija neskiria pakankamai gynybai (tik ~2% BVP), o JAV negali mokėti už Europos gynybą. Dalis karių bus grąžinta į JAV, dalis – perkelta į Lenkiją ir galimai kitas Rytų Europos šalis. Lietuvos ekspertai abejoja: viena vertus, mažiau NATO pajėgų Europoje – blogiau; kita vertus, jei dalis karių atsiduria Lenkijoje (arčiau Lietuvos) – gerai, nes sparčiau pasiektų Baltijos šalis krizės atveju. Pagrindinė rizika: Rusija gali interpretuoti tai kaip JAV mažėjantį įsipareigojimą NATO rytiniame flange. Svarbiausia Lietuvai: išlaikyti Vokietijos brigadą (~5000 karių) Lietuvoje ir užtikrinti, kad JAV toliau laikosi NATO 5-ojo straipsnio.